Žmogaus energiniai sūkuriai – čakros (5-10)

Kai įsisuka ketvirtosios čakros energijos, atsiveria penktoji čakrą. Toks žmogus ne tik išspinduliuoja besąlyginę meilę, bet jam atsiveria gilus suvokimas realios padėties. Toks žmogus nuoširdžiai bendrauja su kitais žmonėmis, jis niekada neskatins priimti tik jo tiesą, jis patars tada, kai jo paprašys ir nusišypsos, kai matys kaip kitas klysta. Nes suvoks, kad tai žmogaus gyvenimo kelias ir to žmogaus pamokos. O jeigu žmogus savo pamokų neišmoksta, jam nepadės jokie patarimai iš išorės. Kiekvienas žmogus eina tobulėjimo link per savo asmeninius potyrius ir pamokas. Žmogus visados renkasi, ko jam siekti ir jis renkasi, ką gali paaukoti vardan savo tikslo. Jeigu aukoti nenori nieko – tai jokia išorės pagalba jam nepadės. Tai žmogaus laisva valia ir jos niekas neperžengs. Gali apriboti tavo veiklą, tavo aplinką suformuoti sudėtingą, bet tavo minčių, tavo jausmų niekas negali pavergti. Tik tu pats gali leisti užvaldyti tavo jausmus ir mintis. Tu turi laisvą valią rinktis gyventi su savuoju ego ar jo atsisakyti. Bet, kai veriasi penktoji čakra – šviesiai mėlynos spalvos čakra – tu suvoksi esmę savo gyvenimo ir ego čia įtakos nebeturės. Bet prieš tai 5 čakros energija turi išsisukti. Turi išmokti bendrauti su kitais žmonėmis, turi išmokti rasti bendrus sąlyčio taškus su kitais, turi sugebėti suvaldyti savo ambicijas, savo charakterio blogąsias savybes, turi ne nusižeminti, o išmokti jausti pagarbą tiek labiau pasiekusiam žmogui, tiek neišmanančiam žmogui parodyti savo supratingumą ir jam padėti savo pavyzdžiu. Tavęs nebeturi kaustyti nuoskaudos, nebeturi valdyti seni įpročiai, prisirišimai. Neturi būti prisirišęs prie senų tiesų, prie visuomenės nustatytų normų. Turi laikytis garbingumo principo, bet visados būti pasiruošusiam priimti naujumą. Priimti naują supratimą apie gyvenimą, įtvirtinti naujas vertybes ir mokėti lengvai ir paprastai bendrauti su visais žmonėmis, atsižvelgiant į jų suvokimo lygį. Turi mokėti prisiderinti prie naujų potyrių, naujų tiesų atsvėrimo. Nes šios čakros energija tau atvers kitokį suvokimą apie pasaulį. Ir jeigu tu busi labai prisirišęs prie senų tiesų, tiesiog bus skaudus suvokimo momentas, nes kas tau buvo visiškai priimtina  ir suprantama, netenka savo prasmės. Tu gali suvokti, kad iki šiol gyventas tavo gyvenimas visiškai praranda prasmę, nes matai, kad energiją tik švaistei ir nieko nesukūrei, nieko neatidavei, nieko neišreiškei. Ir jeigu tas suvokimas ateina tik į gyvenimo pabaigą, būna skaudus momentas, kad nebeturi jėgų tam, vardan ko atėjai į Žemę. Jeigu tas suvokimo momentas prasiveria tada, kai tu giliai pasinėręs į išorinio pasaulio veiklą – taip pat būna sudėtinga, nes suvoki, kad turi daug ko atsisakyti, o to dar nesinorisi, ieškai kompromisų. Bet kompromisų čia nebegali būti. Kai suvokimas išryškėja dar neišmokus išreikšti dieviškosios meilės, tada pasijaučia beviltiškumas, nes nežinai kaip įgyvendinti tai, ką suvoki visu savo vidumi ir patirties nėra, kaip reikia gyventi atėjus tokiam suvokimui. O gyventi reikia lengvai ir paprastai. Reikia drąsiai atsisakyti savo ego troškimų, atsisakyti kai kurių įpročių, atsisveikinti su kai kuriais iki to momento buvusiais artimais žmonėmis, pasitikėti Kūrėju ir eiti drąsiai nauju keliu. Nes šiame kelyje tu esi naujokas ir tau reikalinga Mokytojo pagalba. Būtent, atsiveriant penktai čakrai ir stiprėjant jos energijos srauto galiai, žmogaus vibracijų lygis pakyla iki to lygmens, kai prie jo žemiškosios energetikos gali prisijungti Dvasios Mokytojai. Angelai sargai saugo žmogų nuolat, Dvasios Mokytojai ateina tik tada, kai žmogus tam pasiruošęs. Žmogus gali būti tam sąmoningai ir nepasiruošęs, bet jeigu čakrų energetika atsilaisvina tiek, kad į žmogaus energinį lauką gali įsilieti Mokytojo energija, tai jis ir prisijungia prie to žmogaus energinio lauko, nepriklausomai nuo žmogaus noro ar jo žinių. Atsiranda bendradarbiavimas tarp žmogaus ir subtiliojo pasaulio. Kol kas tai gali būti tik vienpusis bendravimas. Mokytojai suformuoja pamokas, nuleidžia Išminties kristalėlius. Skatina žmogų įsigilinti į vidinį balsą, skatina pamatyti užuominas, jas įvertinti. Paduoda reikiamas knygas, reikiamas laidas, reikiamus žmones. Taip prasideda bendradarbiavimas tarp Mokytojo ir mokinio. O kai žmogaus sąmonė atlaisvėja, kai jo penktoji čakra tampa pajėgi pakelti žmogaus energinį lygį, žmogus aiškiai suvokia, kad turi savo globėją. Gali jo neįvardyti, nežinoti kas jis yra, gali jį apibūdinti tiesiog Dievu – bet žmogus suvokia, kad jį kažkas globoja, kad kažkas padeda pažinti save ir pasaulį, ir kad jo paties pasaulio suvokimas keičiasi. Maldos metu žmogus sugeba pajausti tą, kuriam meldžiasi. Meditacijos metu susilieja su tyresniu už save. Jis jaučia gerumą, meilę, jaučia paguodą, pastiprinimą. Ir visa tai jaučia ne iš kito žmogaus, o iš to, kas gyvena jo viduje, iš to, kas yra neapčiuopiamoje erdvėje. Tai jau pajautimas savo Mokytojo ir tų, kurie nuolat yra šalia žmonių. Mokytojai gali keistis, jie tarpusavyje visados bendradarbiauja ir tai, ką  apie tave žino vienas Mokytojas, tą žino visi Mokytojai. Tas suvokimas yra bendras. Ten nereikia kažko atsiminti, nereikia daryti prielaidos, nereikia formuoti protinių veiksmų eigos. Ten yra žinojimas. Yra kaip yra. Ir tas žinojimas yra bendras visiems, esantiems tame lygmenyje.

Sugebėjimas pajausti subtilųjį pasaulį, sugebėjimas pripažinti sau, kad tas pasaulis yra, leidžia suaktyvinti šeštąją čakrą – trečiosios akies čakrą, kuri yra tamsiai mėlynos spalvos. Žmogus turi įvaldyti savo protą, turi mokėti juo naudotis ir visados turi mokėti išlikti žemiškojoje erdvėje. Visados prisiminkite – jūs gyvenate Žemėje. Kūrėjas siekia save išreikšti būtent toje aplinkoje ir negali būti jokių atsijungimų nuo realybės. Negalite, būnant Žemėje, gyventi atsijungus nuo realaus žmogiškojo gyvenimo. Tik vienuoliai, pasišventę Kūrėjo valiai, gali pašvęsti visą savo energiją atsidavimui Dievui. Žmogus turi gyventi tarp žmonių – jis turi visas savo galias, visus savo gebėjimus panaudoti vardan žmonijos gėrio. O tam reikalingas aiškus protas ir gilus Kūrėjo pajautimas. Jeigu žmogus nebevertina savo proto, jis gali tapti religinio ar kitokio pobūdžio fanatiku. Jo tiesos žodis nebeturės prasmės, nes niekas nesiklauso išprotėjusių žmonių. Jis nesugebės išreikšti Kūrėjo valios Žemėje. O Kūrėjo valia – tobulinti žmogaus gyvenimą, atskleidžiant jo vidinius gebėjimus, mokant priimti informaciją per vidinę sąmonės prizmę. Labai svarbu, šiuo atveju, išlaikyti šaltą, blaivų protą, nes jo neturint, o šeštajai čakrai atsiveriant, iki beprotybės yra tik vienas žingsnis. Tu visados balansuosi tarp realaus ir nerealaus pasaulio. Šie abu pasauliai tarsi susilieja ir nebeatskiri, kur tai, ką mato visi, o kur tai, ką matai tik tu vienas. Žmogus turi sugebėti atskirti ką mato, ir tai, ką mato, reikia mokėti pritaikyti paprastoje savo kasdienybėje. Niekas žmogui neduota be reikalo. Jeigu yra širdis, reikia įsiklausyti į jos vidinį balsą, jeigu yra duotas protas, reikia mokėti juo pasinaudoti ir viską, ką išjauti širdimi, įgyvendinti proto pagalba Žemėje. Atsivėrus 6 čakrai, suvokimas pereina per širdį, o iš širdies eina iki proto, kuris vykdo tuos nurodymus. Jeigu suvokimas pasilieka tik širdies lygmenyje, žmogui bus praktiškai labai sunku prisiderinti prie aplinkos. O jeigu nesugebės savęs įvertinti toje aplinkoje, vadinasi nesugebės išreikšti Kūrėjo planų, kuriuos Jis suformavo žmogui. Visas nerealios realybės suvokimas turi pereiti per širdį ir išlaikyti  balansą su protu. Ir jeigu protas bus sugebėjęs atsisakyti savo prisirišimų, įpročių, jam nebus sudėtinga priimti naujos informacijos ir gyventi pagal šią informaciją. O informacijos žmogus gali gauti labai daug. Šeštoji čakra – aiškiaregystės čakra. Tai nereiškia, kad tu sugebėsi numatyti savo ar kitų žmonių ateitį. Tai truputį giliau ir rimčiau. Aiškiaregystė – tai sugebėjimas matyti plačiau, aiškiau. Mokėjimas matyti ir įvertinti priežasties ir pasekmės dėsnį, sugebėjimas įvertinti savo ir kitų žmonių gyvenimą Visatos atžvilgiu. Tu matai, jei žmogus nesilaiko Visatos dėsnių – jo gyvenimas netenka prasmės ir jis save pasmerkia susinaikinimui. O tada matai visas galimas pasekmes ir aiškiaregystės dovana tavęs jau nebedžiugina. Tu pamatai daugiau, nei emociškai gali tai atlaikyti. Turi būti labai gilus vidinio pasaulio suvokimas, kad nesusiformuotum skausmo. Nes tau kyla klausimas, kodėl pasaulis toks žiaurus, kodėl tokios negandos laukia žmonių? Bet kai atsiranda gilus suvokimas, tu jau žinai, tai tik priežasties – pasekmės dėsnis veikia. Negandas susiformavo žmogus per savo ilgų įsikūnijimų laikotarpį ir tu nieko negali pakeisti, nors ir matai būsimus rezultatus. Rezultatai nulemti karmos. O jeigu žmogaus suvokimas neleidžia priimti tos tiesos, tai tau lieka tik stebėti šias pasekmes ir neįsiskaudinti. Marija save jau būtų seniai sunaikinusi, jeigu įsiskaudintų dėl kiekvieno, kam taip nuoširdžiai padeda, nors jos pagalbos ne tik, kad neįvertina, bet ir nepriima. Bet ji neįsiskaudina. Neįsiskaudina ir tada, kai žmogus save naikindamas miršta. Žmogus pereina į Amžinybę ir tik laiko klausimas (įsikūnijimų Žemėje klausimas), kada žmogus atidirbs savo karmą ir pakels savo vibracijas. Bet žmogus, kuriam atsivėrė 6 čakra, aiškiaregystės galia, gali nesugebėti taip atsiriboti nuo pasekmių suvokimo. Ir tada kyla grėsmė, kad jis atsisakys visų pasiekimų, kuriuos jau suformavo dėl baimės matyti tikrai realią padėtį. O reali padėtis tikrai negera. Matyti egoistinių sprendimų pasekmių atoveiksmį yra sudėtinga. Dar sudėtingiau matyti nesubrendusio, nesąmoningo žmogaus veiklą, kai jis nuoširdžiai ir nuolat griauna savo ir savo artimųjų gyvenimą. Laimingų žmonių Žemėje yra tik vienetai. Tų žmonių, kurių nebekausto egocentriški siekiai, kurie moka išskleisti besąlyginę meilę, kurie džiaugiasi tiesiog gyvendami, yra vienetai. Tai kokį vaizdą matytumėte, atsivėrus giluminei aiškiaregystei? Štai kodėl atsivėrus šeštajai čakrai reikalingas didžiulis įdirbis su savimi, su sugebėjimu save suvaldyti, su sugebėjimu teisingai formuoti mintis, su suvokimu Amžinybės proceso. Nes jeigu nebus gilaus suvokimo visa ko prasmės, jeigu nebus sugebėjimo suvaldyti save ir atsiriboti nuo to, ką matai, tu tiesiog neatlaikysi. Geriau, kai suvokimas veriasi pamažu, proporcingai savęs įvaldymo sugebėjimui, nes tada būsite pasiruošę viskam, kas su jumis vyks. O jeigu techniškai suaktyvinsite kundalinę energiją ir nebūsite tam paruošę nei proto, nei širdies – jūsų laukia palata su baltomis sienomis ir durimis be rankenų, geriausiu atveju, o blogiausiu atveju – savižudybė. O tai jau didžiulio progreso visiškas sunaikinimas. Dar kartą kartoju – nežadinkite kundalini energijos. Nušvitimas pereis į beprotybę arba fanatizmą, kuris nesiskiria nuo beprotybės. Prisiminkite, išminčiais dažniausiai būna labai kuklūs, paprasti, niekuo neišsiskiriantys žmonės. Jų išorinis gyvenimas atrodo nykus, neįdomus ir visai nesiektinas. Bet būtent jie ir yra įvaldę tobulą visų čakrų veiklą ir sugeba išreikšti Dievo valią geriausiai. Kai jūsų protas aiškus, kai jūsų širdis atvira, jūs priimate dieviškąją energiją ir ją išskaidote per visas čakras į aplinką. Įnešdami į tą aplinką aukštų vibracijų veiksmus, kurie skatina aplinkos pokytį teigiama linkme. Nėra jokio pamišimo, jokio fanatizmo, jokių aukojimo ritualų. Yra tik pagarba gyvenimui, padėka Aukščiausiajam už tą gyvenimą ir siekis, kad tavo asmeninė veikla atspindėtų Kūrėjo valią. To siekiant atsiveria septintoji čakra – ryšio su Kūrėju čakra. Tai violetinė liepsna, kuri įsiliedama per viršugalvyje esančią čakrą, pereina per visas čakras ir energijų išsuktame sraute sugeba išspinduliuoti visą vaivorykštės spalvų gamą, taip įnešdama į aplinką pačias švariausias, tyriausias vibracijas. O tokių vibracijų energija degina, naikina visa tai, kas yra negatyvu, negera, nešvaru. Violetinė liepsna pereina per mintis, jausmus, per veiksmus. Jūs mąstote tik sąmoningai, leidžiate formuotis tik teigiamiems jausmams. Jūsų veiksmas visados bus darnoje su tuo, ką jaučiate ir ką mąstote, ir darnoje su Aukščiausios Sąmonės Šaltiniu. Jūs suvoksite gilią savo gyvenimo prasmę, žinosite savo sielos konkrečias užduotis, jūs mokėsite bendrauti su bet kuriuo sutiktu žmogumi, jūs mokėsite skleisti besąlyginę meilę, suvoksite savo gyvenimo situacijas, kodėl jos tokios, kaip jas išgyventi. Jūs mokėsite formuoti paprastą kasdienybę taip, kad nuolat įnešite džiaugsmo, pasitikėjimo, vilties visiems aplinkiniams, ne tik sau. Jūs būsite žiburys pasiklydusiems savo gyvenime, būsite užuovėja pavargusiems, būsite pagalbos ranka – jos prašantiems. Ir būsite šypsena, Dievo šypsena jūsų veide. Štai toks žmogus susiformuos, kai jame suveiks visos 7 čakros ir skleisis vaivorykštės spalvomis. Jeigu dabar daug vaikų gimsta su vaivorykštinėmis auromis, tai reiškia, kad Žemėje jie gyveno jau seniai ir kad jie jau išmoko daug gyvenimo pamokų, o čia atėjo tik tam, kad tas pamokas užtvirtintų ir atsivertų dar aukštesnių energijų priėmimui, dar kitokiam gyvenimo suvokimui.

Kūrėjas suformavo energinius srautus ir juos apjungė į fizinį žmogaus kūną, kad per fizinę ir dvasinę žmogaus veiklą išskleistų savo energiją. Žmogaus kūne yra daugybę kitų energinių sūkurių, bet jie neturi tokios galingos reikšmės, kaip tos 7 čakros. Bet kiekvienas papildomas čakros suaktyvinimas visados atgaivina tam tikrus žmogaus gebėjimus.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: