Vienaragiai

Darant seansą su Vidmantu, kambaryje pasirodė vienaragė. Tokia apelsinų spalvos su vaivorykštės spalvomis skleidžiamais spinduliais. Dar nėra buvę vienaragių mano seansuose. Ji atsigulė Vidmantui iš dešinės pusės. Tas vaizdas truputį išmušė iš vėžių. Noriu daryt seansą, o čia vyksta atskiras veiksmas, visai nesusietas su seansu. Dirbu toliau ir jaučiu, kaip po kambarį pradėjo vaikštinėti maži vienaragiai, visas būrys. Nustebusi nebesuvokiu, kas vyksta, kol pagaliau atėjo mintis: vienaragė pagimdė. Vienaragė guli kambaryje, mažiukai laksto po kambarį – dirbt neįmanoma. Galvoju, kur juos padėti ir kodėl jie čia? Man atsako, kad čia saugiausia gimdyti ir kad jie ruošiasi čia kažkiek laiko pabūti. Mintimis visus sukėliau į savo dvigulę lovą ir galėjau tęsti savo seansą.

Vakare pareinu į miegamąjį ir mąstau, ar juos vėl jausiu, o gal jau dingo iš mano erdvės? Ne, pilna lova vienaragių, dailiai sugulusių viename šone, kad ir man vietos liktų. Kai atsiguliau, viena, labai mažutė ir silpnutė vienaragė, atsigulė man ant krūtinės. Supratau, kad jų yra aštuoni. Septyni berniukai ir ta silpnutė, tai sesutė. Ryte susitikrinau – visi vienaragiai vietoje, mama šalia lovos. Po dienos darbų vėl susitikrinau, kaip laikosi mano nauji gyventojai. Berniukai jau buvo užaugę ir pasitraukę į savo „pievas“. Kambaryje liko mama vienaragė ir jos silpnoji mergaitė. Mėginau mintimis visaip stiprinti tą mergaitę, bet vis nepavyko. Kilo mintis, kas tie vienaragiai ir kodėl viena iš jų mergaitė ir tokia silpna. Pasitariau su savo draugais ir vienai kilo mintis, kad silpnoji vienaragė, tai mano, naujai besiformuojanti, siela. Spėjimas kaip ir pasitvirtino, nes ta silpnutė vienaragė po kelių dienų tarsi įėjo į mane ir tavo stipri, švytinti mano dalimi.

Dabar dar truputį grįšiu laiku atgal. Pristatant knygą Plungės M.Oginskio rūmuose, pajaučiau šalia savęs Viešpatį Maitrėją ir jis uždėjo man naują mantiją, tokią apelsinų spalvos. Aš net truputį supykau: ir vėl nauja mantija, aš nesuvokiu, ką jos reiškia ir kam jos reikalingos. Maitrėja sako, kad tai be galo svarbi mano mantija. Ir kai gimė vienaragiai, Maitrėja vėl pasijuto šalia ir sako, štai kodėl buvo reikalinga ta mantija, be jos nebūtų įvykęs šis gimimas. Bet ši istorija turi ir tęsinį.

Prieš porą dienų nuvažiavau į Krajono sodelį, pas Dalią į svečius. Žinoma, prasidėjo seansas: iškilo Mozės kalnas su degančiu krūmu. Stebint vaizdinį matau, kaip kalnas skyla į dvi dali. Kūrėjas ir sako, matai, kokią galingą jėgą galime suformuot kartu. Skilus kalnui, jo viduryje pradėjo kilti ledkalnis. Mums visoms trims pasidarė šalta, tarsi šaltas vėjas būtų atsiradęs kambaryje. Tame ledkalnyje tarsi išryškėjo žmonės. Nelabai aiškios formos, tokie žydri. Tada Dalia ir sako, kad tai gali būti žydroji civilizacija, kuri buvo Žemėje prieš lemūriečius ir kuriuos sukaustė ledynai. Šios civilizacijos žmonės buvo labai aukštų vibracijų energetikos. Mano vaizdinyje tie žmonės suformavo spindintį kamuolį ir paleido į ledkalnio viršūnę. Po to veiksmas turputį pasikeitė. Šalia manęs pasijautė El Morija ir Kutchumi, o aš pradėjau giedoti. Jausmas toks, kad manyje esanti vienaragė su kitais savo broliais per mano balsą kviestų vienaragius iš Žydrosios civilizacijos.  Ir pasirodė nuostabi žydrų vienaragių kaimenė, kuri su savimi nešė tarsi visą savo pasaulį. Ir kas nustebino šiame vaizdinyje, tai, kad žydrieji vienaragiai įėjo ne į mūsų kolektyvinę sąmonę, o į sielų planą. Žydrieji vienaragiai, tarsi sielos Žydrosios civilizacijos, įsiliejo į mūsų sielų planą ir susijungė švari, skaidri žydrų vienaragių kaimenė su pakankamai tamsiu mūsų sielos pasauliu. Pirmą kartą akivaizdžiai pamačiau, kad mūsų sielų pasaulis nėra labai aukštų vibracijų, kad žemiškasis egoizmas jau labai persmelkęs tą lygmenį. Ir Kūrėjas pažadino Žydrosios civilizacijos sąmonę, bei leido jai įsitvirtinti bendrame žmonijos sielų plane, kad mūsų sielų energinį lygį pakeltų aukštyn. Štai kodėl Viešpats Maitrėja sakė, kad vienaragių gimimas, tai labai svarbus procesas. Ir jis svarbus ne vien man, bet visam sielos planui. Tokia Kūrėjo valia ir toks pirmas aiškus Kūrėjo vedimas per mano regėjimus ir mano žemiškosios energijos sutelkimas visuminiams procesams.

P.S. nepraėjus nei valandai po laiško įkėlimo, gaunu žinutę nuo vienos moters: “Perskaičiau istoriją su vienaragiais ir noriu pasidalinti materialaus pasaulio istorija, nes labai daug sutapimų. Vakar nuvažiavau į gyvūnų kliniką, nes šeštadieniais ten važiuoju padėti. Sutikau pažįstamą, kurios taksiukė apsivedė 8 mažylius: ryžus, beveik oranžinius. 7 berniukai ir viena mergaitė. Mergytė silpna, kaip paaiškėjo su vilko gomuriu. Ją paliko užmigdyti, pajutau stiprų norą gelbėti mažylę, maitinau švirkštu, bet jos išgelbėti taip ir nepavyko. Šiandien perskaičiau jūsų patirtį ir apstulbau dėl numerologinių ir kitokių sutapimų. “

Apie vienaragių gimimą jau norėjau anksčiau parašyti, bet vis nekilo ranka, iki šio ryto. Matyt, viskas turėjo įvykti, kas priklausė šiai istorijai. Jau praėjusiame laiške rašiau, kaip įvykiai, vykstantys subtiliuosiuose planuose, po kai kurio laiko atsispindi materijoje. Taip ir čia – turėjo ir materijoje gimti aštuoni, ryži gyvūnai (vienaragių materijoj nėra), ir mažoji mergytė išėjo į kitą planą. Mano vienaragė įėjo į mane, taip ji pakeitė subtilųjį planą į materiją, vadinasi, likę vienaragiukai tebėra kitame plane ir laukia įsikūnijimo.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: