Susitikimas su Kūrėju

   Kai įvyksta tam tikras įvykis, jį įvertini tik iš to vieno taško, bet bėgant laikui ir kai įvykis seka įvykį, suvoki, kad tai tęstiniai procesai ir jų įvertinti iš karto negalima. Ar galiu įvertinti, kas dabar vyksta? Nežinau, nes nežinau ar tai baigtinis procesas, ar tai, kas vyksta įmanoma teisingai suvokti. Bet aprašyti bandysiu.

Vieną sekmadienį, kai su Rita pasirinkome bendradarbiavimą su Šviesos Viešpačiu (aprašyta „Nauji darbai“), prasidėjo įvykių eiga, kuri tęsėsi dar du sekmadienius. Atėjus kitam sekmadieniui naktį įvyko keistas procesas. Buvo toks jausmas, kas subtilesniame plane vyksta begalinė kova tarp šviesos ir tamsos. Aš galėjau tik melstis ir jaučiausi, tarsi pasislėpusi po stalu, kad tik manęs ta kova neužgautų. Jei tik mėgindavau sukoncentruot dėmesį į tai, kas ten vyksta iš karto pajusdavau begalinį pavojų, o Mokytojai vis perspėdavo, kad nekišk nosies kur nereikia, tik melskis ir stenkis išgyventi. Fiziškai buvo visai ramu, jautėsi ir begalinė Mokytojų apsauga. Naktis kaip ir praėjo be didesnio streso, bet tai paveikė mano emocijų kūną. Rytą verkiau iki nualpimo. Maniau, susitvarkysiu, bet Rita manęs nepaklausė ir atvyko padėti. Porai valandų atstatė mano būseną į ramią. Bet pavakaryje vėl prasidėjo skausmingo verkimo laikotarpis. Tada į pagalbą pasisiūlė Mindaugas ir jis mane sustiprino tiek, kad galėjau atlaikyti sekmadieninį seansą ašrame. Visa savaitė praėjo kaip ir ramiai, atėjo sekmadienis, naktis praėjo ramiai, susiplanavau, ką galėčiau nuveikti laisvą dieną ir… išsinarinau koją. Baigėsi darbai, baigėsi noras ir galimybė sudalyvaut sekmadieniniame seanse. Pradėjau mąstyt, kas čia vyksta tais sekmadieniais ir tik po patirtų meditacijų apie ego, priėjau išvadą, kad pirmą sekmadienį kova tarp šviesos ir tamsos vyko dvasios plane, kitą sekmadienį sielos plane (nes buvo daug jausmų) ir trečią sekmadienį viskas nusėdo į materiją ir išsinarinau koją (sušvelninti atgarsiai kovos tarp šviesos ir tamsos). Tikiuosi, kad atsijungė ego struktūra per visus planus, nes išeiti į tas gilias meditacijas anksčiau aš neturėjau gebėjimų.

O vakar įvyko stebuklas. Turėjau seansą su moterimi, kuri buvo ką tik grįžusi iš kelionės į Mozės kalną. Seanso metu, ta moteris tapo Mozės kalnu. Kalno viršūnėje pamačiau mėlyną šviesą, vėliau ta šviesa pasikeitė į baltą, degančią ugnį. Girdžiu kaip man sako vidinis balsas: susikoncentruok į šviesą. Ir aš ten pamačiau tarsi neryškią figūrą. Tas balsas vėl sako: Aš esu Kūrėjas. Ant šio kalno aš pasirodžiau Mozei, šiandieną Aš pasirodau tau. Aš noriu pasakyti, kad nuo šios akimirkos Aš būsiu tiesioginis tavo Mokytojas, Vedlys, Globėjas. Aš tave vesiu per visus subtiliuosius planus ir aiškinsiu, kas ten vyksta ir ką gali padaryti žmogus dėl tų planų. O tu tai perduosi žmonėms, mokysi juos tam tikrų dalykų, kuriuos tau paaiškinsiu. Sako, tu turi visas galimybes dirbti su manimi, lieka tik vienas dalykas, kuris priklauso tik nuo tavęs – ar  patikėsi, kad kalbi su Kūrėju.

Po to regėjimo grįžau į realybę. Buvo truputį sunku susirinkti, bet po kelių minučių viskas buvo gerai. Būčiau galėjusi to vaizdinio ir nepriimt labai rimtai, nors dėl to mane ir įspėjo, bet vakare mano kūnas pradėjo virpėti kaip epušės lapas, kraujas pradėjo šokinėti kraujagyslėse, galva svaigo iki pykinimo. Aš tai patyrusi buvau prieš trejus metus, kai pirmą laišką užrašė Aš esu Dievas. Po tos patirties tada net kreipiaus į gydytojus, nes bijojau, kad nebūčiau patyrusi infarkto. Dabar buvo ramiau, bet ne lengviau. Vadinasi, tikrai patyriau prisilietimą prie labai aukštų vibracijų, nes mano kūnas jau gebėjo daug ką atlaikyti, bet šio susitikimo nelabai atlaikė.

Naktis praėjo ir dabar sėdžiu aprašyt tų savo išgyvenimų, kad žinotumėte, ką galite patirti ir jūs. Juk laiškuose visados rašoma, ką galiu patirti aš, tą gali patirti ir kitas žmogus. Apkabinu jus visus ir tikiuosi, kad naujos energijų bangos palies jus kiekvieną ir atvers suvokimą vis gilesniam pasaulių suvokimui. Būkime kartu ir aukime kartu. Su meile, Violeta

P.s. pagaliau supratau, kodėl tiek vardų turiu. Violeta – žemiškas vardas, Violeta – Maitrėja – sielos vardas, Žvaigždūnė – dvasios (esybės) vardas.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: