Visatos Kūrėjo Įsakas

Keistos buvo šv. Velykos. Mokytojai iš karto perspėjo, kad ramiai leisčiau tą laiką. Atrodo viską susiplanavau, kad būtų ramu (nors paprastai susirenka visa didelė šeima ir nebūna labai ramu), o Viešpats Hostijus dar kartą perspėja: net su draugėmis nesusitik ir nieko neplanuok. Ką gi, liko laisvas laikas, kaip ramiau ir geriau jį praleidus, jei nenuvykus į rytines pamaldas.  Susiruošėm su sese į bažnyčią, kaip visados iš ryto, o bažnyčia beveik tuščia. Dar nusistebėjom, kaip taip gali būti, juk niekada į bažnyčia žmonės netelpa  per šv. Velykas. Aštuntą valandą niekas nei žvakių neuždega, žodžiu, jokio veiksmo Tai sesė pasižiūrėjo internete, kada prasideda pamaldos, o ten rašo, kad tik po valandos. Kilo klausimas, kodėl mudvi nesužinojome, kad pamaldų laikas pasikeitė, ką nori Mokytojai parodyti? Gal ne į tą bažnyčią susiruošėm? Ir nusprendėme, kad mudviem reikia keliauti į ašramą, savąją „bažnyčią“. Pasikvietėm kartu pasimelsti ir brolį su žmona. Tik pradėjus skaityti Viešpaties Maitrėjos rožinį, pasijungė rankos, parsidėjo procesas. Pasijungė Atėnė Paladė ir davė pranešimą, pranešimas buvo ilgas, labai detalus. Tik mes neplanavome jo gauti, tai neįrašėme. Atėnė Paladė truputi aprašė esmę savo laiške, bet aš noriu pasakyti tik apie vieną akimirką, kurią mačiau pranešimo metu. Dažniausiai pranešimo metu tik išjaučiu Mokytoją, bet nieko nematau. O kai Atėnė Paladė pradėjo kalbėti apie naujo mokymo priėmimą, apie jo svarbą, tai buvo aiškus regėjimas, kaip ji atsiklaupė ant kelių ir prašė priimti tą mokymą. Na širdutė ir mano neatlaikė. Ir aš puoliau ant kelių. Tik vėliau pagalvojau, kokie mes žmonės esame egoistai, kad renkamės ar norim tobulėti, ar nenorim, ar to mums reikia, ar nereikia. Mokytojai tokias pastangas įdeda, kad tas mokymas pasiektų Žemę, o mes (tame tarpe ir aš) neįdedame pastangų, kad tas mokymas įsitvirtintų mūsų kasdieniame gyvenime. Atėnė Paladė sakė, kad tos naujos žinios nebus tęstinumas tų dabar paduodamų žinių, nes tai iš principo nauja informacija ir jos lyginti su ankstesne informacija net negalima. Ir reikalingas begalinis pasitikėjimas Mokytojais, kad galėtų ta informacija mus pasiekti ir paveikti.

Atėjo pirmadienio vakaras, kai susirinko komanda į eilinį susitikimą. Ir buvo aišku, kad jis bus kitoks. Nes perspėjo, kad nebus mūsų maldų, liepimų skaitymo, nes turime išeiti iš ašramo su ta energetine įkrova, kurią gausime nuo Mokytojų. Kalbėjo Viešpats Maitrėja, Atėnė Paladė, ir Viešpats Hostijus. Visa kalba sukosi apie kūnų gydymą ir naujo mokymo priėmimą. Kai prakalbo Hostijus, jis pasakė, kad bus paduodama informacija iš to aukščiausio lygmens, kur formuojasi informacija. Tik ta informacija dar nėra performuota į lietuvišką kalbą, tai kalbėjimas prasidėjo keista kalba. Jis buvo aiškus, pakankamo ilgumo, be visiškai nesuprantamas. Bet nuo tų žodžių, kaip komandos nariai vėliau sakė, plaukai šiaušėsi ant galvos, ašaros bėgo. Buvo labai stipru. O tada prasidėjo tai, ko ir Hostijus nesitikėjo. Nes iš Jo kalbėjimo tono supratau, kad Jis nustebęs žiūri į tai, kas vyksta toje erdvėje, iš kur atėjo informacija. Ten pasirodė būtybės, truputį į angelus panašūs, bet ne angelai. Labai aukšti, su tam tikromis kepurėmis. Ir jų didžiulis būrys pradėjo leistis į ašramą pro atvertus šviesos vartus. Prie kiekvieno komandos nario atsisėdo po tą šviesią būtybę, nors jų įėjo daugiau ir galbūt, kažkur kitur rado savo žmones. Hostijus nustebo, nes tai buvo Jo Vadovai. Vadinasi, tai iš aukštesnio energetinio lygmens, nei Išminties Valdovai. Negalėjo jiems sukurti greitai žemiško apibūdinimo, tai pavadino Vadovais. Hostijui net linksma pasidarė, sako, na ir keisis jūsų gyvenimėlis, na ir išjudins visus jūsų blokus, kai tokia jėga įeina į Žemės erdvę. O tada pro tuos atvertus vartus pasirodė Visatos Kūrėjas. Jis leido man pajusti, kaip atrodo žmonės dabar esantys Žemėje. Tai tikra luošybė, kaip Jis sakė. Sielos švytinčios, stiprios, o fiziniai, emociniai, mentaliniai kūnai taip pažeisti, tokie sunkūs, kad neįmanoma su tokiais kūnais normaliai ir dirbti. Tikra luošybė (gal ir nelabai lietuviškas žodis, bet būtent toks jis nuskambėjo). Ir Visatos Kūrėjas tarė pirmąjį įsaką: aš įsakau jums padėti žmonėms sveikti.

Šiuos žodžius suvokti galime įvairiai, bet esmė aiški: padėti sveikti. Kai man parodė, kokie yra žmonės, tai, žinokit, jei lieptų man tai pamačius rinktis, keliaut į Žemę gyvent ar nekeliaut, tai tikrai nekeliaučiau. Tikra luošybė. Fizinių kūnų ląstelės pažeistos, astraliniai kūnai tokie apsukinti negerų jausmų, kad sunku juos ir nešioti. Truputį geriau su mentaliniu kūnu. Kažkaip per sąmonę dar galime priimti gyvybinę energiją ir atsistatyti. Todėl ir duodami mokymai, kad bent jau skaitydami ir mąstydami mėgintume save gydyti, o po to ir gyventi. Su tokia luošybe kažko nesukursi. Nesinorėjo rašyt apie luošybę, bet tai faktas. Ir pats Visatos Kūrėjas mums įsako: padėkite žmogui sveikti.  Aš manu, tas įsakas ne vien komandai skirtas, bet visiems.

Vėliau Vadovai pasitraukė,nieko netarę, bet palikę kiekvienam komandos nariui po ženklą krūtinėje. Negalėjau jų iššifruoti, bet supratau, kad pagal tuos ženklus, jie galės atsekti, kur mes esame ir ką veikiame. Mano ženklas buvo panašus į medalioną. Jis buvo apvalus, sidabrinis ir jame buvo sėdinčio lotoso pozoje Budos atvaizdas. Tik pagal šukuoseną, galėčiau pasakyti, kad gal tai Maitrėjos atvaizdas.

Kūnui perkrova buvo didžiulė, naktį kūnas degė, atrodė, kad viskas aplink išsilydys, širdis stipriai plakė, bet viską buvo galima atlaikyti. Seanso pabaigoje Kazys išėjo į matymą, pajautimą visos Visatos civilizacijų vienybės. Sunku aprašyti kito žmogaus pojūčius, bet jis tarsi išsiskaidė ir matė save daugelyje vietų ir suvokė, kad žmogaus sandara toli gražu ne tokia, kokią mes suvokiame.

Tokie buvo potyriai, žinoma, tą sekmadienį jų buvo dar daugiau, bet ne viską įmanoma perteikti, galėčiau apie tai net nerašyti, bet juk Hostijus sakė, kad turiu įkelt viską, kas vyksta su manimi ar per mane.

Reklama

3 komentarai “Visatos Kūrėjo Įsakas

Pridėti Jūsų

  1. Labai, labai dėkoju jums, miela Violeta. Ašaros upeliais ir begalinis dėkingumas, giliai, iš širdies gelmės, už viską ką darote.

    Patinka

  2. Džiaugiuosi už komandas ir visus procesus,kurie vyksta. Smagu,kad vyksta greitesnis progresas! Labai, labai, visiems su tuo susiejusiems, dėkoju. Visuomet beskaitydama griežtus valdovų laiškus,(ar šiuo atveju- Violetos patirtį) pradedu džiaugtis. Džiaugiuos,kad aukštesnieji mums atveria akis,sako tiesą. Kažkodėl man tai malonu skaityti, net kai duoda pylos 🙂 sustiprėja viltis,kad pasikeis žmonių gyvenimai, kad mes rūpime ir dėl mūsų yra stengiamasi. Smagu jausti,kad gauname ne šiaip informaciją pasiskaitymui, o MOKYMĄ, kuris reikalauja namų darbų ir esame stebimi, bei gauname grįžtamąjį ryšį. 🙂 Sėkmingų procesų! Aš visuomet jus palaikau ir padėkoju Kūrėjui už tai ,ką darote, stengiatės, ir atiduodate savo jėgas.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: